Kineziterapija nėštumo laikotarpiu

Šiuo laikmečiu merginų ir moterų gyvenimo būdas mažai fiziškai akty­vus. Daugelis jų neužsiiminėja kūno kultūra, nesportuoja. Todėl būna silpni jų pilvo raumenys, kurie nėštumo metu pertempiami ir dėl to galimos netaisyklin­gos vaisiaus padėtys, hiperlordozė, dėl to skauda juosmens srityje, apatines ga­lūnes. Jei moteris mažai juda, dažniau priauga placenta, prasideda arterinė hipotenzija, dažniau būna pirminis ir antrinis gimdymo silpnumas, vaisiaus asfiksija gimdoje, hipotoninis kraujavimas ir kt.

Fiziniai pratimai visapusiškai stiprina moters organizmą, didina fiziologi­nes moters galias, aktyvina visų sistemų veiklą ir kartu garantuoja normalią nėštumo eigą, stiprina pilvo raumenis, didina tarpvietės elastingumą, o pogimdyminiu laikotarpiu – gerina organų ir sistemų atsigavimą (grįžimą į būklę, bu­vusią prieš gimdymą).

Fiziniai pratimai teigiamai veikia vaisių: aktyvina placentinę kraujotaką, aprūpina deguonimi, gerina medžiagų apykaitą, judrumą ir daro įtaką normaliai vaisiaus padėčiai gimdoje,

Kineziterapijos kontraindikacijos (kada negalima taikyti):

1. Ūminis karščiavimas.
2. Pūliniai procesai.
3. Dekompensacinės būklės sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis
4. Ryškėjanti tuberkuliozė
5. Lėtinis apendicitas.
6. Epilepsija.

7. Liekamieji uždegiminių procesų požymiai.
8. Sunkios nėštumo toksikozės
9. Kraujavimas iš gimdos
10. Daug vaisiaus vandenų
11. Placentos pirmeiga
12. Ankščiau buvę persileidimai
13. Jeigu po pratimų jaučia sąrėmio pobūdžio skausmą.
    
    

Kineziterapijos priemonės ir metodika tam tikrais nėštumo laikotarpiais

Remiantis nėščios moters organizme vykstančiais pakitimais ir reagavimu į fizinį krūvį, KT metodika tam tikrais nėštumo laikotarpiais yra skirtinga. Lietuvoje šiuo metu kineziterapijos priemonės ir metodika parenkama pagal tris nėštumo laikotarpius: 1-16 savaitės, 17-32 savaitės ir 33-40 savaitės.

Bendrosios rekomendacijos atliekant kineziterapijos priemones:

• 1. Kūno temperatūra neturi būti didesnė kaip 38,3°C, pirmąjį nėštumo tri­mestrą temperatūrą po mankštos matuoti tiesiojoje žarnoje.
• 2. Pulsas neturi būti didesnis kaip 140 k/min., o po praėjus 5 min. po treni­ruotės, jis neturi būti didesnis kaip 100 tvinksnių per minutę.
• 3. Stebėti, kad mankšta nepasidarytų „anaerobiška” – nepritrūktų kvapo. Mankštindamasi nėščioji turėtų sugebėti kalbėtis.
• 4. Atliekant pratimus, nesulaikyti kvėpavimo.
• 5. Vengti sunkių pratimų, kur tenka greitai keisti judesių kryptį, nes nėštumo metu sąnariai ir raiščiai netvirti.
• 6. Nerungtyniauti.
• 7. Valandą prieš mankštą – nevalgyti, prieš ir po pratybų gerti skysčių,
• 8. Jei atsiranda neįprastų požymių – skausmas, širdies plakimai, oro trūku­mas, kraujavimas iš makšties ir t.t. – nutraukti mankštą ir pasitarti su gydytoju.
• 9. Vilkėti medvilninę sportinę aprangą bei avėti spec. aerobikos batelius.
• 10. Nesimankštinti karštą vidurdienį ar šiltame, tvankiame kambaryje. Ne­sinaudoti sauna, garine pirtimi ar karšta vonia.
• 11. Rekomenduojama mankštintis ant kilimu dengtų grindų, lauke bėgioti minkštais bėgiojimo takeliais, lygia pievele, gruntuotais takais (nerekomenduo­tinos bituminės dangos).
• 12. Pratimus rekomenduojama atlikti skambant muzikos garsams. Nėščiųjų gimnastikai galima naudoti didįjį GYMNIC kamuolį, o pratybas geriau vesti grupėmis, kreipti ypatingą dėmesį į nėščiąsias.

Prieš pradedant kineziterapiją, rekomenduojama nustatyti nėščiosios fizi­nio pasirengimo grupę, nes pratimų tempas, kartojimų skaičius, amplitudė pri­klauso nuo nėščiosios funkcinių galių (2 ir 3 lentelės).

2 lentelė. Nėščiųjų skirstymo į fizinio parengtumo grupes kriterijai

* Pilvo raumenų jėga vertinama pagal didžiausia, skaičių atsisėdimu iš gulimos ant nugaros padėties

3 lentelė. Silpnosios, vidutinės ir stipriosios nėščiųjų fizinio parengtumo grupių gydomųjų ir profilaktinių pratimų metodikos ypatumai

(V.A.Epifanovas, G.L.Apanasenko ir kt. )

Pirmasis nėštumo laikotarpis (1-16 savaitė)

Šiuo laikotarpiu organizmas persitvarko, todėl reikia atsargiai dozuoti fi­zinį krūvį ir parinkti pratimus, kurie nedidintų vidinio pilvo slėgio. Ypač atsar­giai reikia dirbti laikotarpiais, kurie atitinka menstruacijas. Šiuo laikotarpiu pratimai turi būti nesudėtingi, juos mažiau kartoti ir jų trukmę sutrumpinti 5 -7 minutes. Kai kurie autoriai rekomenduoja pirmųjų trijų mėnesių laikotarpiu menstruacijų dienomis neatlikti fizinių pratimų. Moteris, kuri aktyviai sportuoja, nėštumo metu neturi vengti pratimų, kurie būdingi tai sporto šakai. Jei moteris jau keletą metų nesportuoja, tai nėštumo metu ji atlieka pratimus, kurie nurodyti KT programoje.

KT tikslas – ugdyti kūno kultūros įgūdį ir išmokyti taisyklingai atlikti pratimus. Išmokyti nėščiają kvėpuoti pilvu, krūtine, diafragma, mišriai; laisvai sutraukinėti raumenis ir juos atpalaiduoti, išmokyti atlikti pratimus, kurie ga­rantuotų normalią nėštumo eigą, stiprintų kaulų – raumenų sistemą, širdies ir kraujagyslių sistemą, kvėpavimo ir kitas fiziologines sistemas, kurios turi adaptuotis prie didesnio fizinio krūvio.

Įvadinėje dalyje skiriami pratimai rankoms, kojoms lavinti, dinaminiai ir statiniai kvėpavimo pratimai.

Pagrindinėje dalyje įtraukiami pilvo raumenims treniruoti, kvėpavimo diafragma,

dubens dugno raumenims lavinti pratimai, Kegelio pratimai. Pilvo raumenims stiprinti pratimai daromi gulint ant nugaros, šono, keturpėsčia. Gu­lint ant nugaros – važiavimo dviračiu imitacija, kryžminiai kojų judesiai„žirklės”; kojų kėlimas, skaičių rašymas pakeltomis ištiestomis kojomis ir kt. Nerekomenduojami staigūs judesiai, pratimai, dėl kurių didėja vidinis pilvo slėgis (kelti koją, staiga lenktis ir išsilenkti, staiga atsisėsti iš gulimos padėties).

Baigiamojoje dalyje skiriami bendrieji stiprinamieji pratimai, skirti smulkioms raumenų grupėms, statiniai ir dinaminiai kvėpavimo pratimai, atsi­palaidavimo pratimai.

Pirmuoju nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 1-3 km per dieną, keisdama ėjimo greitį 90-100 žingsnių per minutę ir greičiau 110-120 žingsnių per minutę. Vaikščiojant kvėpuoti reikia ritmingai, pavyzdžiui, per 3 žingsnius reikia įkvėpti ir per tiek pat žingsnių – iškvėpti. Rekomenduojama nėščiosioms daugiau laiko praleisti švaraus oro aplinkoje, paplūdimiuose, priimant oro ir vandens vonias. Oras ir vanduo gerina kvėpavimą pro odą ir kūno termoregu­liaciją. Ypač tinka jūros vanduo, kuris praturtina nėščiosios organizmą minera­linėmis medžiagomis, ypač jodu. Maudytis galima negiliai ir šiltame vandenyje.

Antrasis nėštumo laikotarpis (17-32 savaitė)

Šiuo laikotarpiu moteris gerai pakelia fizinį krūvį, tačiau nuo 24-25 sa­vaitės, t. y. nuo to laiko, kai dideli krūviai tenka širdies ir kraujagyslių sistemai, nėščiajai reikia taikyti mažesnį fizinį krūvį.

KT tikslas – sudaryti geras sąlygas vaisiaus raidai, t. y. garantuoti gerą vaisiaus oksigenaciją ir kraujo tiekimą. Ruoštis gimdymui – stiprinti pilvo raumenis ir didinti dubens dugno tamprumą, ugdyti jėgą ir ištvermę, išmokyti „valdyti savo kūną”, gerinti laikyseną, taikyti profilaktikos priemones, norint išvengti veninės stazės.

Nuo 17 iki 23-25 savaitės atlikti bendrojo poveikio pratimus ir pamažu didinti fizinį krūvį. Taip pat reikia skirti daugiau pratimų pilvo ir dubens dugno raumenims treniruoti, didinti mažojo dubens jungčių paslankumą, stuburo lankstumą ir pradėti stiprinti ilguosius nugaros raumenis. Tinka visos pradinės padėtys, tik negalima gulėti ant pilvo. Tikslinga tęsti pratybas valingai atpalai­duojant pilvo, dubens dugno, sėdmenų ir šlaunų raumenis. Darant kvėpavimo pratimus, reikia rekomenduoti kvėpuoti krūtine. Kartu reikia mokyti nėščiąsias atpalaiduoti dubens dugno raumenis esant įtemptiems pilvo raumenims.

Į pagrindinę pratybų dalį įtraukiami specialieji pratimai, skirti pilvo (preso) raumenims, įstrižiesiems pilvo raumenims, dubens diafragmai lavinti. Be to, tinka pratimai stuburo lankstumui, dubens sąnarių paslankumui didinti.

Nuo 26 iki 32 savaitės, t. y. kai didelis krūvis tenka širdžiai, tikslinga šiek tiek mažinti bendrąjį fizinį krūvį, t. y. mažiau kartų pratimą kartoti, dau­giau daryti statinio kvėpavimo ir raumenų atsipalaidavimo pratimų. Pradedant nuo 29-30 nėštumo savaitės, reikia nedaryti pratimų, kurių metu keliamos abi ištiestos kojos. Rekomenduojami pratimai ilgiesiems nugaros raumenims stip­rinti (kad nėščiajai būtų lengviau išlaikyti į priekį pasvirusį masės centrą) ir pratimai dubens dugno ir jungčių paslankumui didinti.

Nuo dvyliktosios nėštumo savaitės didėja veninis kraujospūdis kojų kraujagyslėse. Kadangi sunkiau nuteka kraujas, pabrinksta kojos, kai kurių nėš­čiųjų išsiplečia venos. Todėl ne daugiau kaip 30% visų pratimų turi būti stovima pagrindinė padėtis. Daugiausia pratimų turi būti atliekama gulint ant nuga­ros, šono. Tačiau dėl gulimos ant nugaros padėties antrąją nėštumo pusę gali at­sirastiposturalinis hipotoninis sindromas (11% atvejų), nes gimda suspau­džia lytinę veną ir nervinį rezginį, dėl to mažėja sistolinis ir minutinis širdies tūriai, krinta kraujo spaudimas. Paguldžius nėščiąją ant šono ir pakėlus lovos galvūgalį 45 laipsnių kampu, tai praeina.

Įvadinė ir baigiamoji pratybų dalys tokios kaip ir pirmojo trimestro.

Antruoju nėštumo laikotarpiu nėščioji gali vaikščioti 3-5 km per dieną. Atliekant oro vonias, oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18~20°C.

Trečiasis nėštumo laikotarpis (33-40 savaitė)

KT tikslas – gerinti kvėpavimą, kraujotaką, kovoti su stazės procesais, skatinti žarnyno veiklą, didinti dubens dugno tamprumą, palaikyti pilvo siene­lės raumenų tonusą, didinti kryžmens ir klubo, dubens ir šlaunies sąnarių pa­slankumą, juosmens paslankumą, mokyti automatiškai derinti fizinius pratimus su giliu ritmišku kvėpavimu.

Nėščios moterys mankštindamosios ritmiškai giliai kvėpuoja krūtine. Pratimai ir pradinės padėtys turi būti tokios, kad atsipalaiduotų nugaros ir pilvo sienelės raumenys. Tinka pratimai pėdos lankui stiprinti (pradinė padėtis sėdi­ma ir gulima). Šiuo laikotarpiu svarbiausi yra atsipalaidavimo pratimai, dubens dugno raumenų tempimo, pratimai, skirti kryžmens ir klubo sąnarių, dubens ir šlaunies sąnarių ir stuburo bei juosmens paslankumui didinti.

Dvi savaites prieš gimdymą įtraukiami pratimai, kuriuos gimdyvė darys pirmuoju gimdymo etapu. Įvadinėje pratybų dalyje parenkami pratimai kojų ir rankų periferinei kraujotakai intensyvinti, statiniai gilaus kvėpavimo pratimai, dinaminiai kvėpa­vimo pratimai, judinant rankas ir iš dalies visą kūną (tam tikrų raumenų grupių atpalaidavimo pratimai).

Visi pratimai susiję su dubens dugno apkrova, gilus kvėpavimas krūtine, pratimai, gerinantys kryžmens ir klubo sąnarių, dubens-šlaunies sąnarių, juosmens paslankumą.

Baigiamoji pratybų dalis – statiniai kvėpavimo, bendrojo fizinio lavinimo pratimai, skirti rankoms ir kojoms lavinti (pamažu mažinamas raumenų, įtrauktų į darbą, skaičius), atsipalaidavimo pratimai.

Nuo 37 nėštumo savaitės reikia nėščiąją mokyti stangintis, t. y. prati­mais ugdyti sąlyginius refleksus, pavyzdžiui, atpalaiduoti raumenis po iškvėpi­mo (atliekant greito kvėpavimo judesius) arba tais atvejais, kai jaučiami gimdos susitraukimai, juos derinti su kvėpavimu. Būtina tęsti tarpvietės ir gimdos dug­ną atpalaiduojančius pratimus, taip pat pratimus, gerinančius kraujotaką.

Trečiuoju nėštumo laikotarpiu nėščiajai rekomenduojama vaikščioti 2-3 kartus per dieną po 1-1,5 km, pailsint kas 500 m.

Primename, kad nėštumas nėra liga, o didžiausias stebūklas, kurio linkime kiekvienam.